Anykščių Dvarvietė

ANYKŠČIŲ DVARVIETĖ

Anykščių dvarvietė užima 300x200 m dydžio smėlingą plotą, kurį riboja Anykštos upė, Šventosios senvagė, Dvaro ir J. Biliūno gatvės.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Anykščius ir jame esantį valdovo dvarą 1440 m. liepos 22 d. paminėjo karalaitis, Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis, vėliau tapęs karaliumi (1427−1492). Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras Anykščiuose per tris šimtus metų iki pat valstybės padalinimo 1795 m. išliko valstybinis, priklausęs valdovui. Šiame karališkame dvare buvo apsistoję ir iš jo valstybę valdė keliaujantys valdovai – Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai.

Dvarvietės teritorijoje atskirų vietų archeologinių tyrimų metu rasti radiniai datuojami XVI–XIX a. (daugiausia keramikos, koklių fragmentai). Tarp dvarvietės radinių yra ir 1556 m. Žygimanto Augusto lietuviškas denaras. Anykščių  dvaras plačiai aprašytas 1773 m. inventoriuje.

XIX a. pastatyta  Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė,  mokyklos pastatai, kuriuose šiuo metu veikia Anykščių regioninio parko administracija ir Anykščių menų inkubatorius – menų studija.