Katinų akmuo (arba Sedeikių akmuo) – mitologinis akmuo Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Katinų vienkiemio , 1,05 km į šiaurės vakarus nuo tilto per Pelyšą kelyje 1216 Sedeikiai-Mikieriai-Čiukai , 0,7 km į rytus nuo Sedeikių dvaro sodybos, Pelyšos dešiniajame krante, Pavarių girininkijos, 139 kvartalo šiaurės rytinėje dalyje, Anykščių miškų urėdija. Įtrauktas į Kultūros paveldo registrą
Katinų akmuo pasiekiamas einant taku, sekant nuorodas bei raudonai pažymėtus medžius žyminčius kelią link akmens. Prieš pasiekiant objektą teks įveikti apie 1km. miško taku, peršokti per mišką tekančiu šaltinėliu bei pereiti miško pievą. Žengiant vidurį miško išmintu taku pajauste gamtos ramybę ir didybę. Tai ne tik gamtos objektas, taip pat pėsčiųjų takas, kuris leidžia pasijausti arčiau gamtos.
Katinų akmuo yra rausvas granitas, apvalus, 1,1 m skersmens, 0,35 m iškilęs virš žemės. Jo šonuose (vienas nuskeltas) yra vertikalūs grioveliai, viršuje – iškalta rakto skylės pavidalo 72 cm ilgio, 0, 4 cm gylio ir 22–31 cm pločio įduba.
1975 m. aplink akmenį Istorijos institutas (tyrimų vadovas Vytautas Urbonavičiua) atliko archeologinisu tyrimus. Ištirtas 24 m² plotas. Nustatyta, kad akmuo buvo apdirbtas – stovi ant akmenų, kurių dalis yra jo nuoskalos. Prie akmens pietinės pusės rasta 1,5 m skersmens ir apie 0,3 m gylio piltuvėlio pavidalo duobė, grįsta šio akmens nuoskalomis. Joje aptikta 3 laužaviečių liekanų, degėsiuose buvo glazūruoto puodelio su ąsa fragmentas, geležinė grandis. Manoma, kad akmuo buvo alko aukuras ir čia XVI - XVII a. dar vyko apeigos.
Dar reikia sugebėti taip miglotai aprašyti priėjimą prie akmens. Kalbama apie objektus, kurie neturi jokio ryšio, o nekalbama apie tuos, kurie yra puikus orientyras. Būtina tikslinti maršrutą iki akmens, nes pagal esamą aprašą jo neįmanoma rasti.