Tarpukario valsčiaus centras Skiemonys
Kontaktai:
Luknos g. 32A Skiemonys, Anykščių raj,
Tel. 8 614 56848
el.p. uabradvan @gmail.com.
Facebook Karčiama Šaulių Namai
Dažnas mylintis savo kraštą ir jo istoriją norėtų apsilankyti tarpukario Lietuvoje. 1939 metais kaimo gyventojai sudarė 77 % , tad tuo metu miesteliuose, juolab valsčiaus centruose, virė intensyvus gyvenimas. Laiko mašinos kol kas niekas neišrado, bet darbščios rankos ir meilė savo kraštui atkūrė to meto dvasią Skiemonyse, atgaivino beužmiegantį miestelį.
1918 m. Skiemonys tapo valsčiaus centru. 1930 metai buvo paskelbti Vytauto metais, tuokart viršaičio Antano Bražėno ir valsčiaus sekretoriaus Adolfo Sukarevičiaus pastangomis priešais valsčiaus valdybos pastatą pastatytas puošnus medinis kryžius (stribų sunaikintas pokaryje). 1931 m. čia pastatyti Šaulių namai – pirmasis kultūrinei veiklai skirtas pastatas.
Linguojant „linksmaisiais kalneliais“ iš Molėtų Anykščių link, neprivažiavus 2 km. iki Kauno – Utenos plento, iš už posūkio išnyra Skiemonys. Žvilgsnį patraukia restauruoti, baltomis langinėmis šviečiantys mediniai pastatai. Šviesūs laiptai veda į buvusios valsčiaus valdybos pastatą. Priešais valdybą - puošnus medinis kryžius. Už keleto žingsnių - Šaulių namai, kiek tolėliau, parko gilumoje matyti dailus medinis dvarelis.
Dar prieš keletą metų buvę seni ir niekam nereikalingi pastatai skiemoniškio verslininko Zenono Karalkevičiaus dėka vėl pilni gyvybės. 2018 metais popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje išvakarėse istoriniame Skiemonių valsčiaus valdybos pastate buvo įrengta Palaimintojo Teofilio Matulionio atminimo ekspozicija, atkurtas viršaičio Antano Bražėno kabinetas, pagal senąsias nuotraukas atkurtas kryžiaus.
Kiemo trobelėje įrengtas buities muziejus. Jaunimas gali susipažinti ir pabandyti įsivaizduoti, kaip dirbo jų proseneliai ir kokius įrankius naudojo. Čia yra lygintuvų, linų šukavimo šukų, mintuvių, puodynių, rankšluostinių, žibalinių lempų, piestų, pakinktų. Čia saugomas ir vienas įdomiausių eksponatų – Z. Karalkevičiaus senelio Povilo Pipiro, kai jam tebuvo 12 metų, 1912 m. itin kruopščiai padarytas veikiantis malūno maketas, kurio viduje netgi įtaisytos akmeninės girnos.
Verslininko rūpesčiu Malūno gatvėje, netoli senųjų kapinių, išsaugotas ir seniausias miestelio nameliukas. 1940 -1945 m. čia gyveno kunigas Jonas Švejis (slapyvardis Šveja), grįžęs į gimtąją Skiemonių parapiją sunkiai sirgdamas ir buvo giminių slaugomas. Vėliau gyveno moterytės, mokindavusios vaikus poterių. Prie trobos rymančios bobulės skulptūra padeda sukurti prabėgusio laiko atmosferą. Zenono rūpesčiu namelis sutvarkytas ir įrengtas. Manoma, kad jį statant panaudoti 1820 metais sudegusio vienuolyno rąstai. Viduje esantys baldai primena to meto buitį ir gyvenimo sąlygas.
Šaulių namuose, kur vykdavo miestelio šventės ir vaidinimai, o tarybmečiu buvo įsteigti kultūros namai, verslininkas įkūrė... karčemą. Galima atsigerti giros ar alus, pavalgyti neįmantrių lietuviškų patiekalų: cepelinų, vėdarų, „kugelio“, šonkauliukų. Apsilankančius svečius maloniai stebina interjeras, kuriame išsaugota daug autentiškų detalių. Čia senos indaujos, gausi nuotraukų kolekcija, pasakojanti apie iškilius skiemoniškius. Daugeliui patinka aplinka. Net indai originalūs, gyventojų sunešti. Visuotino deficito laikais buvo mada dovanoti servizus, taures, kurios metų metais dulkėdavo „sekcijose“. Šiandien ne vienam vyresnės kartos lankytojui tai sukelia nostalgiškus prisiminimus. Mažieji taip pat nenuobodžiauja, kieme įrengta žaidimų aikštelė.
Netoliese parkelyje stovi dailus medinis mokyklos pastatas. Tai pokariu perkeltas V. Čečergio dvarelis, atvežtas iš Smaltiškio kaimo. Jame įrengta keletas erdvių salių, medžioklės kambarys, kuriame galima pamatyti ne tik trofėjus, bet ir medžioklės atributiką. Dalis eksponatų Karalkevičių šeimos. Tai prosenelio medžioklės krepšys, senelio šovininė, peilių kolekcija, įranga šoviniams gaminti. Mokyklą primena keletas senų suolų, kuriuose kiekvienas apsilankęs mielai pasėdi. Na ir kas gali atsispirti pagundai paskambinti senuoju mokykliniu skambučiu…
Už kelto žingsnių esančiame Skiemonių malūne prieš 50 metų buvo filmuojamas lietuviškas filmas „Vyrų vasara“ ir tik karantinas sužlugdė tos sukakties proga pasikviesti iš sostinės aktorius Vaivą Mainelytę ir Juozą Budraitį.
Palaimintasis Teofilis Matulionis mirė 1962 metais. Tais pačiais metais liepos 13 -14 d. Skiemonių parapijos Janonių kaimo laukuose aštuoniolikmetei Romai Matiukaitei apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Toje vietoje dabar stovi koplytėlė, į kurią kasmet liepos 13 d. vyksta piligriminės kelionės.
Atsiliepimai