Fotografijų parodos „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai” atidarymo renginys

2024 m. kovo 1 d. 16.00 val. kviečiame į fotomenininko Alberto Švenčionio meninių fotografijų parodos „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai” atidarymo renginį, kuris vyks bibliotekos salėje. Renginio metu fotografas Albertas Švenčionis pristatys parodą, kurioje eksponuojamos Lietuvos piliakalnių, tarp jų ir piliakalnių esančių Anykščių rajono apylinkėse, fotografijos bei knygą-fotoalbumą “Būtsargiai”, kuri siejasi su paroda ir kurioje pateikiama informacija apie Lietuvos piliakalnius ir juos apipintas legendas.

BŪTSARGIAI – senas lietuviškas žodis,
kurio reikšmė: karas, badas ar šiltinė - niekad neišeik – nepalik namų.
It rupūžė įsirausk po pamatų akmeniu – sausrą žemėje ir danguje, sausrą žmonių širdyse iškentėk, pabūk ten palindęs.
Maitinkis akmeniu ir akmenį namų maitink.
Poetas Gintas Dabrišius

Piliakalniai – bene ryškiausi Lietuvą valdžiusių didžių kunigaikščių ir karalių laikotarpių ženklai. Lietuvos piliakalniai suvokiami kaip baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simboliu, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimu ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltiniu. Kadaise atlikę svarbias funkcijas – ritualines, karinės paskirties, šiandien jau jie yra daugiau estetinio pasigėrėjimo objektai, Lietuvos kraštovaizdžio formuotojai, praėjusių epochų simboliai.
Šiandien Lietuvos piliakalnio, kaip gamtovaizdžio, kraštovaizdžio ir istorijos paminklų, simbolis, kaip vienas svarbiausių valstybingumo tapatybės ženklų, turtina Lietuvos žmones intelektualiai ir dvasiškai. Lietuvos kontekste piliakalniai suvokiami kaip absoliučios pasaulio realybės atspindys per atminties išsaugotus praeities laikų vaizdus: tai didingos valstybės praeities, tautinio sąmoningumo pakilimo, naujųjų laikų socialinių silpnybių patirto gyvenimo nuosmukių etapus, o taip pat dabarties įvykių formuojamą ir būsimą ateitį.
Fotografijose kuriama skirtinga vietovės atmosfera, kuri sužadina vaizduotę, verčia domėtis Lietuvos krašto istorija, bei sukelia patriotiškumo jausmus. Tai idėja kuri skatina sugrįžti prie tautos dvasinių ištakų, prisiminti padavimus, pasakas, papročius ir juos siejančius su piliakalniais, ir skleidžia tą dvasią perduodant ją ateities kartoms.
Meninių fotografijų „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai” tema pateikiama kaip istorinio / kultūrinio paveldo dokumentacija, pasitelkiant estetikos principais kuriama konkrečia nuotaika, bei pasakojama tautos istorija. Fotografijose piliakalnį supantis kontekstas koduoja informaciją ir apie slepiamus požeminius sluoksnius. Meninių fotografijų Lietuvos piliakalnių tema aktualizuoja ne tik patį gamtovaizdį: gamtos motyvas darbuose pasitelkiant peizažą, jungiamas su istoriniu piliakalnių kontekstu, atgaivina piliakalnių istorinę praeities didybę ir dvasią.
Vyraujantis kalno motyvas, apgobtas miglos, sukuria mistinę nuotaiką. Tai bandymas filosofiškai įprasminti kraštovaizdžio atmintį siejamą su absoliučios pasaulio realybės atspindžių simboliais tokiais kaip medžio, vandens telkinio, dangaus, debesies, saulės ir mėnulio, paukščio, rūko, jų atvaizdų ir šešėlių vaizdus. Šiose fotografijose netrūksta ir pagražinimų. Perteikiami vaizdai taip, kad jaudintų žiūrovą. Menininkas bando į juos pažvelgti savaip: kai kur panaudodamas montažą ir sukurdamas miglotas, beveik fantastines vizijas, kai kur išgrynindamas spalvas ir pabrėždamas akimirkos paprastumą, bet kartu ir gilumą, kai kur žaisdamas metų ar paros laiko šviesa. Čia skiriamas dėmesys kompozicijai, darbuose vyrauja, gamtos motyvai, juntama ramybė ir susikaupimas. Pavieniai ar grupėmis, apgaubti rūko, nušviesti saulės, įvairiais metų laikais įamžinti piliakalniai fotografijose tarsi mėgina parodyti savo didybę ir dvasią, kurios daugelis iki šiol nepraradę. Jų paveikslas priklauso nuo metų ar paros laiko, oro sąlygų, menininko asmeninės būsenos.
Meninių fotografijų „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai” darbai pripildyti nostalgijos, gaivumo, švelnumo, juntama ramybė ir susikaupimas, fotografijose pavaizduoti peizažai nuteikia filosofiškai. Tačiau ir gamta pati pasirūpina, kaip turi atrodyti fotografija. Pačios fotografijos kuriamos „diktuojant autoriaus intuicijai, vidiniam balsui“. Ši subtili dermė suteikia fotografo darbams išskirtinumo.
Meninių fotografijų ciklas „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai” – tai pamąstymai balsu apie lietuvių tautos ir valstybės gyvybingumą ir galimybę koncentruotai apžvelgti Lietuvos praeitį su vaizdingai perteiktais šiandien išlikusiais istorijos reliktais fotografijose.

Albertas Švenčionis

Fotografijų autorius Albertas Švenčionis (g. 1955 m.) – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, 1999 m. – AFIAP narys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, daugelio parodų dalyvis ir rengėjas.
Autorius yra sukūręs fotografijų serijas: „Juventus“ (1982-1984), „Karo veteranai” (1983-1984), Kryžiaus nešimas”, „Atgimimas” (1990-1992), „Ubagų žygis”, „Deportuoti žmonės“ (1988-1992), „Tautinės šventės“ (1992-1994), Jazz (1986-1994), „Ties riba” (1992), Estetiniai ieškojimai” (1993-1994), „Eksperimentai”(1997), „Erotica” (1998-2004), „Birštonas Jazz-30” (1977-2016), „Atviri Sūriai” (2005-2008), „Lietuvos piliakalniai” (2009-2014), „Žemė už Kauno – Lietuva. Piliakalniai” (2015).
Už kūrybinę veiklą menininkas pelnė svarbius tarptautinius apdovanojimus: 2016 m. Kauno miesto burmistro Jono Vileišio atminimo medalis. Parodų apie Kauną ir Lietuvą organizatoriui: apdovanojimas už indėlį į Kauno kultūrinį gyvenimą ir miesto įvaizdžio stiprinimą. 2007-suteiktas meno kūrėjo statusas, 1999 m. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardą, Grand Prix, sidabro, bronzos medalius ir daugiau nei dvidešimt kitų apdovanojimų.
Neseniai A. Švenčionis savo kūrybos gerbėjams pristatė kitokį fotografijų ciklą „Lietuvos piliakalniai“, kuris gerokai skiriasi nuo ankstesnių fotomenininko darbų. Šį ciklą jis pradėjo kurti nuo 2005 metų ir kūrybinis procesas vis dar tęsiasi. Meninių fotografijų Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai” paroda – išskirtinė galimybė koncentruotai apžvelgti Lietuvos praeitį su vaizdingai perteiktais šiandien išlikusiais istorijos reliktais fotografijose, kurios pasižymi neabejotinai didele menine verte.
Parodos šia tema jau buvo eksponuotos Lietuvos miestų muziejuose Kernavėje, Klaipėdoje, Rumšiškėse, kultūros rūmų parodų salėse, bibliotekose, mokyklose, Kaune, Šv. Jurgio bažnyčioje, Vilniaus Rotušėje, Raudondvario pilyje, Birštone, Prienuose, Gelgaudiškio Dvare Šakiuose, Alytuje, Poezijos pavasario“ popietėje Šilavoto Davatkyne, Marijampolėje, Šilutėje H. Šojaus Dvare, Rusnėje, Pagėgiuose, Ignalinoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose, LR generalinio konsulato Gardine lietuvių bendruomenės iniciatyva organizavo Gardino valstybiniame religijos istorijos muziejuje, Lydoje, Vidaus reiklų ministerijoje, Joniškio sinagogoje, Punioje, Jonavoje, Kaišiadoryse, Švenčionyse, Durbės mieste Latvijoje.

Maloniai kviečiame dalyvauti
Renginys nemokamas